žagrė

žãgrė sf. (2) KBII92, K, LsB439, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, žagrė̃ (4) LKAI104(Ant, Slk), LKAI105(Ker, Tršk), LzŽ 1. H, R, R277, MŽ, MŽ372,558, D.Pošk, Sut, N, L, M, Š, K.Būg, NdŽ, KŽ, PolŽ¹247, Pns, Šlčn, Eiš senovinis padargas žemei arti (ppr. medinis su geležiniais noragais), arklas: Senosios žagrės paprastai buvo daromos iš su šaknimis išrautos pušaitės. Šaknys atstodavo žagrės rankenas rš. Su žagre arti B77. Žãgrės būdavo medinės, tik an galo gelžies kiek LKT124(Trg). Du jaučiu ir žãgrė bit LKKXI164(Zt). Žagrė̃ iš pagalio bit išdirbta ZtŽ. Jautinė (jaučiais ariama) ir arklinė (arkliais ariama) žagrė Šn. Žãgrė dviem pirštais Dglš. Bočia vìsa žagrè orė LzŽ. Seniai žagrès palikom Smal. Jaunikliai dabar jau nemoka žagrè art Rš. Rankos turi paprast [arti]: medinę žãgrę, kai ardavom, tai reikėdavo an rankos nešt LKT198(Lkč). Plūgai, kap paleidai, i eina, ė žãgrę – kiek inmygai, tiek Dglš. Žãgrė su dviem noragais, o plūgas su vienu Vžn. Žãgrė taigi buvo an dviejų noragų Dv. Kaip aš da mažas buvau, tai plūgų nebuvo, reikė žagrès tampyt, būdavo, rankos ažtirpsta Imb. Akmuo ant akmenio te buvo – pamėgins te žãgrė įeit Skm. Žagrè bulbas sodindavo Dgp. Ir dabar apardinėja bulbas su žagrè Gg. Su kuo tu kaupi – su tą[ja] žagrè? LKT199(Žal). Žambiais sės žirnius, miežius, su medine žagrè apars Yl. Žirniai po žagrè reikia pasėti BM413(Kp). Arkliai tik iš žãgrės ir pavalkuosna Arm. Jei vaikas į mokslus eis, kas paskun žãgrės eis? Plšk. Įsidėk akmenį į kišenių, kad žãgrė neparmestų (juok.) Šk. Su žagre ir su dalgiu niekad pagados nelauk LTR(Vlkv). Mokiausi paskui žãgrę (nebuvo laiko mokytis) Gž. Jei šiame (kovo) mėnesyje žagrės noragai žiba, tai ateinančiame jie rūdys prš. Kas į morčių žagrę šveičia, tai tam balandyje rūdyja LMD(Slv). Paki neišlaikai viena ranka žãgrės, nevalia viena ranka duoną laužt Dkš. Tas žmogelis sakąs: – Ponuti, tai ką aš dabar padarysiu, kad jau žemė visur sušalus, aš negalėsiu nė žagrės įsmeigt Sln(Žg). Bujokais (buliais) neorė, žãgrę sumuš (sulaužys) JnšM. Artojas žagrę sutaisys ir pirmą vagą verst mėgina Mair. Mykolas išvarė vagą, piktai bloškė žagrę ant šono ir, atleidęs vadeles, paginė arklį į pievokšnį V.Bub. Žinai, žmogus nuo žagrės, tai ne nuo plunksnos P.Vaičiūn. Arė tuomet medinėmis, be geležgalio žagrėmis, o akėčios buvo iš žagarų nupintos A1884,62. Mano ranka prie žagrės Ns1857,4. Orei žãgrių reiks, palyčių beigi noragų K.Donel. Ponų dar nei viens su kardu negimė sviete, o tarp būrų vėl nei viens sau n’atnešė žãgrę K.Donel. Aš tų žagrių nevogiau, penkiais pirštais nupirkau NS206(Vb). Aš artojaus nemylėsiu, žagrės nešiot nemokėsiu LTR(Slk). Kas savo ranką prided prie žagrės ir atgalios žiūr, tas netinkąs Dievo karalystėj BbLuk9,62. Rietai žagrės SD115. Žagrės rietai pertrūko Šn. Dar yra medinių žagriùkių Lbv. Gerai artie žagráitėm itom LKKXXIX185(Lz). Užsitaisiau tokią žagrùtę, i gerai kaupia Jrb. Bulbas sodinam žagrẽlėm LzŽ. Žagrelè aš pats oriau Aps. O paskui eina žagrùtė ir užžeria tais bulves Alvt. Artojėlio sunki žagrẽlė, šienpjūvėlio lengvas dalgelis JV645. Kai juodu arė plyną laukelį su naujoms žagružėlėms, žagrė girgždėjo, noragas blizgėjo KlvD10. Klausyk, mielas artojau, taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Šienas nepjautas, laukas neartas, žagružė netaisyta LTR(VšR). Bagočiaus sūnelio pirkta žagrelė, o vargo bernelio paties daryta LTR(Ig). Namo, namo, svoteliai, namo, rūdyja, pelyja žagrẽlės jūsų JV1020. Eidamas šokti žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė (d.) J.Jabl. Būčia bekilojąs klevinę žagrelę …, ne sunkią strielbelę LB98. Žagružė Sut, N. Žagrelužė N. ^ Su nose kai su žagre (ilga nosimi) Klt. Kūda mergiokaitė loc žãgrė LKKXIII126(Grv). Sūris kaip žãgrė ant stalo padėtas Ėr. Kokia žagrė, toks ir ragočius Dkšt. Koks artojas, tokia ir jo žagrė LTR(Pn). Žagrė ugnį ažupučia (ateina pavasaris), pjautuvas ažudega (ateina ruduo) LTR(Ds). Dešims su šaukštais, vienas su žagre Prng. Arklys neėdęs žagrės netraukia KrvP(Vlkj, Mrk). Su tokia žagrè toli nearsi, sykį žãgrė luš (ilgai nevagiliausi, viskas greitai paaiškės) Snt. Vieną kartą žãgrė lūžta (tiesos nenuslėpsi) Pgg. Penki broliukai viena žagre aria (ranka ir pieštukas) LTR(Aln). Ant bubino kalno geležine žagre aria (aviną kerpa) Graž. Rymo žemėj kaulo žagrė, mažas, nedidelis aria (žąsies plunksna) BsM. 2. SD169, I, J.Jabl, K.Būg(Sn), NdŽ, KŽ, LEIX128, LKAI105(Dt, Trak) senoviško arklo medinė lenta, ant kurios galo užkalti geležiniai noragai, išara: Lopeta, ant kurios du noragu užkaltu, vadinas žãgrė J. An žãgrės du noragai LzŽ. Žãgrę liuob paverš su tais pagaliukais DūnŽ. An žãgrės užsimaudavo noragai Dbk. Noragus sukala an žagrė̃s Pls. Žãgrė insidėdinėja ragočiun ZtŽ. Žãgrė – kur noragai sodinasi Ker. Naują žãgrę indėjau Tj. Nu tai žãgrę aptašo iš tokios lentos Vvs. 3. LKAI104(Rsn, Ar, Jrb, Klvr, Pjv, KzR, Ss) geležinis plūgas: Aš su geležinėms žãgrėms ardavau LKT189(Šk). Žãgrė ar geležinė, ar plieno buvo, arė Tlž. Miesto berneliai dviem žagrelėm aria – aruodai tušti, kiemo berneliai viena žagre aria – aruodėliai pilni (d.) J.Jabl. ║ SD131, R300, MŽ402, Kos58, J.Jabl, NdŽ, LKAI106(Jnš, Šl), Vb, Rm plūgo ar arklo smailuma, viršūnė, noragas: Žãgrė – kur į žemę lenda Gršl. Arklo yra ragočius, tan ragočiun insideda žãgrė Vrn. Tai tik žãgrės geležinės, o išaros medinės Skp. Žãgrė eina žeme Šd. 4. Š, LTEXII462 žemės ploto, apariamo per metus viena žagre, matavimo vienetas: Iki valakų reformos (1557) ariamasis žemės plotas Lietuvoje buvo matuojamas žagre MLTEII526. Žagrės matas nebuvo tikslus, jį sudarydavo 30, 20 ir net 10 margų rš. ║ viena eilė, vaga: Suoriau biržę penkių žagrių̃ LzŽ. 5. MLTEIII863 valstiečių mokestis, įvestas 1527 m. Žemaičiuose, naikinant lažo darbus ir pasėdžių prievolę. 6. K.Būg, FrnW = žiogris. 7. dvi arba kelios atžalos, išaugusios iš vienos vietos: Įglaudęs dvi sprogymi abejame pryšakinė[je] šone augymės, gal pirmąjį metą įgyti šakeles arba žagrę S.Dauk. 8. K.Būg, KŽ gėdos stulpas.

◊ (kieno) žãgrėn stóti mokytis darbo, dirbti kieno vietoje: Mano žãgrėn stósi, mokais (mokykis) Dglš.

tą̃ pãčią žãgrę varýti būti vieningiems: Ant vienos pusės tai buvo gerai, kad Josepas su savo broliais ne tą pačią žagrę varė Kel1865,97.

víena žagrè árti būti vieningiems: Juodu víena žagrè ãria, tai netikiu, kad supešdysiu Skr.

žãgrių stãtymas stovėjimas ant rankų: Sušuko vienas gimnazistėlis, uždusęs nuo bėgiojimo ir žagrių statymo Pt.

žãgrę (žagrès) statýti MitI237(Šd) stotis aukštyn kojomis, remiantis rankomis ir galva: Vaikai ant pievos žagrès stãto Sml. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps. Be kelnių negražu žãgrę statýt Krs. Keli vaikiūkščiai, gal antros trečios klasės, ėmė įsibėgėję net žagres statyti Pt.

žãgrę pastatýti Krs stotis aukštyn kojomis: Vartykis vartykis, žãgrę pastatýsi, ot bus gražu Svn.

žagrès pastatýti menk. mirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.

žagrès sustatýti Kbr pakelti, pastatyti aukštyn kojas.

žagrè atsistóti kojas užversti, pargriūti: Kad duoč, tai atsistótų žagrè Žl.

žãgrę ver̃sti Brž ristis, verstis per galvą: Matai, tie vaikai žãgrę ver̃čia Slm.

žagrès atver̃tus dykinėjant, tinginiaujant (ppr. gulint, nieko neveikiant): Žinia, kam šerti, rūpintis, daug smagiau žagres atvertus gulėti J.Avyž.

žagrè vir̃sti Upn verstis per galvą.